| | (KAP, KAI) Rugpjûèio 10 d. áspûdingomis gedulinëmis pamaldomis Paryþiaus Dievo Motinos katedroje palaidotas kardinolas Jean-Marie Lustiger. Pamaldose dalyvavo iðkiliausi Prancûzijos politikai ir visuomenës veikëjai, tarp jø nutraukæs atostogas prezidentas Nicolas Sarkozy. Mirusiojo pageidavimu gedulinëje liturgijoje buvo ápinti elementai, pabrëþæ þydiðkà hierarcho kilmæ. Pamaldas per didþiulius ekranus stebëjo tûkstanèiai aikðtëje prieð katedrà susirinkusiø þmoniø. Rugpjûèio 5 d. po sunkios ligos miræs kardinolas Jean-Marie Lustiger vadovavo Paryþiaus arkivyskupijai 1981–2005 m. ir buvo vienas iðkiliausiø Katalikø Baþnyèios hierarchø pasauliniu mastu. Savo tarnystës metais jis ryþtingai darbavosi siekdamas krikðèioniø ir þydø susitaikinimo. Kardinolo pageidavimu jo ðeimos nariai, tarp kuriø yra tiek krikðèioniø, tiek judëjø, kalbëjo uþ já gedulines maldas. Jo pusbrolis Jonas Moses Lustiger padëjo ant mirusiojo karsto þemës ið vieno netoli Jericho esanèio vienuolyno ir Jeruzalës Alyvø kalno. Jis kalbëjo 113 psalmæ pirmiausia hebrajiðkai, paskui prancûziðkai. Istorikas Arno Lustiger meldësi þydiðka Kadið malda uþ mirusius.
Paryþiaus arkivyskupas Andre Vingt-Trois savo homilijoje kalbëjo apie ypatingas mirusiojo gyvenimo aplinkybes, atskleidusias, jog Dievui nëra nieko neámanomo. Pasak jo, kardinolo Lustiger gyvenimas paaiðkina XX a. Europos istorijà. Arkivyskupas sakë, jog asmeniðkai paþinojusiems kardinolà Lustiger darë áspûdá ne tik jo proto aðtrumas ar platus kultûrinis akiratis, taèiau dar labiau jo tikëjimo stiprybë. Visos gausios jo veiklos sritys buvo gaivinamos troðkimo perteikti tà tikëjimà. Jis puoselëjo gausius kontaktus su Prancûzijos visuomene, ekonomikos ir mokslo þmonëmis. Prancûzø akademijos, kuriai priklausë kardinolas, vardu 89-eriø metø raðytojas Maurice Druon perskaitë eulogijà. Galiausiai popieþiaus legatas kardinolas Paul Poupard perskaitë popieþiaus Benedikto XVI þinià.
Aaronas Lustiger gimë 1926 m. Paryþiuje ið Lenkijos imigravusiø þydø ðeimoje. Keturiolikmetis Aaronas Lustiger 1940 m. Didájá penktadiená Orleano katedroje iðgyveno atsivertimà, o po keliø mënesiø priëmë krikðtà Jean-Marie vardu. Jis niekada neiðsiþadëjo þydiðkos kilmës nei tëvø duoto vardo, o gyvenimo pabaigoje savo tekstus daþnai pasiraðydavo „Jean-Marie Aaron kardinolas Lustiger“. Šeima karo metais skaudþiai nukentëjo. Jo motina buvo nuþudyta Auðvico dujø kameroje, o tëvas nepriëmë savo ðeimos nariø apsisprendimo pasikrikðtyti Katalikø Baþnyèioje.
Filologinës studijos Sorbonoje davë bûsimajam kardinolui gerà intelektiná pasirengimà. Po kunigystës ðventimø jis pasiþymëjo naujoviðkais ir iðradingais sielovados sprendimais. Po 15 metø darbo akademinëje sielovadoje tapo Paryþiaus priemiesèio parapijos klebonu. Jau tuomet garsëjo jo sekmadieniniai pamokslai. Jis buvo karðtas Vatikano II Susirinkimo liturgijos reformos ðalininkas, taèiau drauge kritikavo tai, kaip ði reforma buvo ágyvendinta Prancûzijoje. Kardinolas Lustiger siekë, kad krikðèionybë gráþtø prie savo bibliniø ðaknø. Jis vadino antisemitizmà antiteizmu. Kardinolas þydas geriau negu bet kas kitas galëjo suvokti holokausto tragedijà. Jis noriai palaikë santykius su iðlikusiais ðeimos nariais, o lankydamasis Izraelyje ne kartà turëjo gintis nuo tautos iðdavystës kaltinimø. 1983 m. priimtas á kardinolø kolegijà, jis tapo vienu artimiausiø popieþiaus Jono Pauliaus II bendradarbiø. Jono Pauliaus II pavedimu ne kartà vyko á Lenkijà, karo apimtus Balkanus, atkurtà Lietuvos Respublikà, buvusià Sovietø Sàjungà, JAV.
Paþymëtinos jo kaip Paryþiaus arkivyskupo iniciatyvos: seminarijø ugdymo reforma, ávedant propedeutinius metus, ásteigta pasaulieèiø ugdymui skirta „Katedros mokykla“, arkivyskupijos radijo stotis Radio Notre-Dame, televizija KTO, ágyvendinta 5 Europos didmiesèiø evangelizavimo misija. Kasmet Didájá penktadiená kardinolas Jean-Marie Lustiger pats neðdavo sunkø mediná kryþiø á Monmartro kalvà. 1997 m. Paryþiuje vykusiø Pasaulio jaunimo dienø sëkmë daugiausia buvo kardinolo Lustiger nuopelnas.
„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt
|
á pradþià
á virðø